top of page
  • Writer's pictureSigita Kallo

Baudos finansų rinkos dalyviams 2023 m. I dalis

Finansų rinkos darbuotojas

Stabilumas – kritiškai svarbus faktorius kiekvienam finansų rinkos dalyviui, o Lietuvos bankas čia vaidina esminį vaidmenį, siekiant užtikrinti šios rinkos dalyvių patikimumą. Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, vaidmuo yra ne tik skatinti ekonomikos augimą, bet ir užtikrinti, kad finansų sektoriaus dalyviai laikytųsi aukštų standartų dėl rizikos valdymo, klientų apsaugos bei jų veiklą reguliuojančių teisės aktų, užtikrinant šio sektoriaus skaidrumą, stabilumą ir teisingumą. Jo įgaliojimai leidžia imtis priemonių, įskaitant baudas ir įspėjimus, jei finansų rinkos dalyviai nevykdo nustatytų pareigų ar pažeidžia taikomus reikalavimus.

Per pastaruosius metus Lietuvos bankas aktyviai teikė rekomendacijas finansų rinkos dalyviams, taip pat taikė poveikio priemones, siekiant užtikrinti sektoriaus skaidrumą ir saugumą. Tad klausimas – kaip atrodė 2023 metai? Kokias baudas skyrė Lietuvos bankas, kokias pagrindines temas akcentavo reguliatorius ir, galų gale, kokias pamokas turėjome išmokti?


Lietuvos banko poveikio priemonės finansų rinkos dalyviams

Lietuvos banko taikomos poveikio priemonės iš esmės yra skirtos skatinti finansų įstaigas laikytis aukštų standartų ir užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą bei patikimumą. Visgi, aptikus pažeidimus ar nusižengimus, LB, kaip sektoriaus reguliatorius, gal skirti baudas, ir tai gali būti:

  • Piniginės baudos: Lietuvos bankas gali skirti finansų institucijoms pinigines baudas už pažeidimus ar reguliavimo reikalavimų nesilaikymą.

  • Įspėjimai ir patikrinimai: Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, taip pat gali naudoti įspėjimus ir periodinius patikrinimus, siekiant nustatyti galimus trūkumus finansų institucijos veikloje. Tai gali būti prevencinės priemonės, kurios suteikia galimybę institucijai ištaisyti pažeidimus ir išvengti jai skiriamų rimtesnių poveikio priemonių.

  • Licencijos atėmimas ar sustabdymas: priežiūros institucija gali imtis ir radikalesnių priemonių, tokių kaip finansų institucijos licencijos atėmimas arba laikinas veiklos sustabdymas. Šios priemonės yra skirtos rimtesniems ar kartotiniams pažeidimams, kurie gali kelti grėsmę finansų sektoriaus stabilumui.

  • Skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai: be tiesioginių baudų, Lietuvos bankas gali nustatyti papildomus reikalavimus finansų rinkos dalyviams, siekiant didinti jų skaidrumą, atsakomybę ir nustatyti bendrus veiklos standartus.

Šios baudų rūšys veikia kaip svertai, skatinant finansų rinkos dalyvius laikytis aukštų etikos ir veiklos standartų bei užtikrinti, kad finansų sektorius veiktų saugiai ir patikimai.


Nusižengimai, už kuriuos 2023 metais priežiūros institucijos skirtos poveikio priemonės finansų rinkos dalyviams

Per visus 2023 metus Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones 32 finansų rinkos dalyviams. Daugiausiai poveikio priemonių pritaikyta elektroninių pinigų įstaigoms, jų nubausta net 28. Dažniausiai pasitaikantys nusižengimai, už kuriuos pritaikytos poveikio priemonės:

  • Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimai. Daugiausiai poveikio priemonių pritaikyta už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, dažniausiai susijusius su kliento atstovo ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemonių taikymu didelės rizikos klientams, dalykinių santykių ir operacijų stebėsena bei tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, tapatybės nustatymu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Dauguma nubaustų rinkos dalyvių nesilaikė teisės aktų reikalavimų, taikomų nustatant ir tikrinant klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybę, kliento pažinimo procedūrų trūkumai neleido tinkamai išsiaiškinti kliento dalykinių santykių tikslo ir pobūdžio, buvo netinkamai įgyvendinti supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimai, o dėl to netgi buvo nustatyta atvejų, kai elektroninių pinigų įstaigos, tinkamai nenustačiusios dalies klientų tapatybės, atidarė anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais.

  • Tarptautinėms finansinėms sankcijoms ribojamųjų priemonių reikalavimų nesilaikymas: Didžioji dalis finansų rinkos dalyvių, kuriems buvo pritaikytos poveikio priemonės, nebuvo nustatę vidaus kontrolės priemonių ir procedūrų, skirtų tarptautinėms finansinėms sankcijoms, ribojamųjų priemonių reikalavimams įgyvendinti, taip pat neužtikrino, kad aukštos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupės klientams būtų taikomas sustiprintos kliento tapatybės nustatymo procedūros, o kai kurios iš jų - neužtikrino, kad už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos organizavimą atsakinga vidaus kontrolės funkcija būtų nepriklausoma nuo verslo interesų. Taip pat, kai kurie finansų rinkos dalyviai neužtikrino, kad būtų tinkamai nustatomas klientų dalykinių santykių tikslas, pobūdis bei klientų veiklos pobūdis.

  • Nuosavo kapitalo reikalavimas: Kitas stambus pažeidimas, dažniausiai pasitaikantis tarp elektroninių pinigų įstaigų, kurį fiksavo Lietuvos bankas – nuosavo kapitalo reikalavimų nevykdymas, t. y., jis buvo mažesnis, nei minimali nuosavo kapitalo suma, kuri turi būti didesnė kaip 350 tūkst. Eur.

  • Klaidinga ar neatskleista informacija: Tarp dažniausiai pasitaikančių finansų rinkos dalyvių nusižengimų – priežiūros institucijai teikiamose ataskaitose pateikta neteisinga informacija. Viena elektroninių pinigų įstaiga buvo susidūrusi su kibernetine ataka, dėl kurios tam tikrą laiką jos klientai negalėjo naudotis mokėjimo paslaugomis. Lietuvos bankas nustatė, kad įstaiga atskleidė tik dalį jai žinomos reikšmingos informacijos apie incidentą.

  • Vidaus dokumentų nebuvimas arba netinkamas vidaus procedūrų įgyvendinimas: Dauguma finansų sektoriaus dalyvių, kuriems buvo pritaikytos poveikio priemonės, nesilaikė teisės aktų reikalavimų vidaus dokumentams ir procedūroms, kaip antai netinkamai atliktos poveikio veiklai analizės, veiklos tęstinumo planai ir jų testavimo procesai, taip pat nesilaikė reikalavimų, susijusių su vidaus audito procedūromis, nepaskyrė darbuotojų, turinčių atlikti tam tikras audito funkcijas.


Kokios buvo griežčiausios Lietuvos banko pritaikytos poveikio priemonės ir kam jos buvo pritaikytos? Apie tai kviesime skaityti antroje dalyje.

Comments


bottom of page