Elektroninių pinigų (beveik) nebeliks. Kokie namų darbai laukia elektroninių pinigų įstaigų?

Artimiausiu metu dalis elektroninių pinigų įstaigų vykdomos veiklos turės būti perkvalifikuotos iš elektroninių pinigų leidimo į mokėjimo paslaugas. Tai turės labai konkrečių pasekmių kapitalui, susitarimams su klientais, santykiams su elektroninių pinigų platintojais ir vidaus procesams.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-661/22 reikšmingai susiaurino „elektroninių pinigų“ sąvoką. Tai reiškia, kad tradicines mokėjimo paslaugas teikiančių elektroninių pinigų įstaigų klientų lėšų laikymas sąskaitose nebelaikomas elektroninių pinigų leidimu.

Kol mokėjimų rinka, o ypač elektroninių pinigų įstaigos, nekantriai laukia Lietuvos banko pozicijos dėl elektroninių pinigų perkvalifikavimo į mokėjimo paslaugas, Violeta Čirkova atkreipia dėmesį, kad toks pokytis gali pakeisti įstaigų kapitalo poreikį, nes vietoje D metodo teks taikyti B metodą.

Mūsų analizė parodė, kad poveikis nevienodas: vienoms įstaigoms kapitalo poreikis didėtų, kitoms - mažėtų. Viskas priklauso nuo santykio tarp klientų lėšų likučio sąskaitose ir klientinių lėšų apyvartos.

D metodu kapitalas skaičiuojamas nuo neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio (ne mažiau kaip 2 proc.) – kuo daugiau klientų pinigų yra sąskaitose, tuo didesnis poreikis. Tiesioginis ryšys. B metodu – nuo mėnesio mokėjimo operacijų apyvartos (MOSMV), taikant progresyvų tarifą – didesnė apyvarta nebūtinai reiškia didesnį kapitalą.

Iš atliktos analizės paaiškėjo keli dėsningumai:

• Kai klientai sąskaitose laiko nedidelį pinigų likutį, bet lėšos juda greitai (apyvarta lenkia likutį), pagal D metodą kapitalo reikia mažiau.

• Kai klientinių lėšų likutis yra didelis, o apyvarta maža, B metodas tampa palankesnis, kapitalo poreikis mažesnis.

• Didelėms įmonėms, kurios saugo didelį likutį ir turi didelę apyvartą, B metodas dažnai vėl tampa naudingesnis – prie didelių apyvartų tarifas krenta iki žemiausių pakopų (0,5–0,25 %), todėl kapitalo poreikis išlieka santykinai nedidelis.

Išvada: elektroninių pinigų įstaigoms verta jau dabar įsivertinti savo rodiklius ir suprasti, kaip pasikeitęs metodas paveiktų jų kapitalo poreikį.

Sigita Zavišienė atkreipia dėmesį, kad kartu su nuosavo kapitalo poreikio perskaičiavimu elektroninių pinigų įstaigos turės atnaujinti sutartis su klientais, taip pat vidaus tvarkas ir procedūras. Beje, elektroninių pinigų leidimo perkvalifikavimas į mokėjimo paslaugas nėra tapatus „persilicencijavimui“. Elektroninių pinigų įstaigos ir toliau liks elektroninių pinigų įstaigomis. Tačiau PSD3 direktyvą perkėlus į nacionalinę teisę, jos turės galimybę turimą licenciją pakeisti į mokėjimo įstaigos licenciją.