EU Listing Act įsigaliojo: naujos taisyklės keičia viešai neatskleistos informacijos valdymą

EU Listing Act – bene ryškiausiai išsiskiriantis ES reglamentas, kuriuo siekiama ne sugriežtinti, o supaprastinti listingavimo reikalavimus ir padaryti ES kapitalo rinkas patrauklesnes, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (SME).

EU Listing Act – tai kompleksinis teisės aktų pakeitimų paketas, apimantis Piktnaudžiavimo rinka reglamentą (MAR), Finansinių priemonių rinkų reglamentą (MiFIR) bei Prospekto reglamentą. Šio paketo nuostatų įsigaliojimas vyko etapais, tačiau šią vasarą įsigaliojo galutiniai reglamento pakeitimai bei dalis reglamentą įgyvendinančių teisės aktų, kurie kartu įnešė reikšmingų pokyčių, susijusių su emitentų viešai neatskleistos informacijos (VNI) valdymu ir administracinės naštos mažinimu.

Esminiai pakeitimai:

• Sumažinti reikalavimai atskleisti informaciją apie ilgai trunkančius procesus (pvz., reorganizavimą, kapitalo didinimą, teisminius procesus ir pan.). Nuo 2026 m. birželio 5 d. emitentai privalo atskleisti tik galutinį ilgai trunkančio proceso įvykį arba galutines aplinkybes, neatskleisdami tarpinių proceso etapų, kurie neretai keldavo daug klausimų dėl savo reikšmingumo ir vertės. Šiuo metu Europos Komisija yra parengusi pavyzdinį 35 galutinių įvykių arba galutinių aplinkybių, susijusių su ilgai trunkančiais procesais, sąrašą, kuris turėtų būti patvirtintas artimiausiu metu.

• Supaprastinti reikalavimai viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašams. Kai paslaugas teikianti trečioji šalis veikia emitento vardu arba jo sąskaita ir turi prieigą prie su emitentu tiesiogiai susijusios viešai neatskleistos informacijos, emitentas į VNI sąrašą turės įtraukti tik vieno kontaktinio asmens iš šios trečiosios šalies duomenis.

• Atnaujintas viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo šablonas, kuriuo sumažinamas renkamų asmens duomenų kiekis.

  
  

• Didinami asmeninių sandorių limitai. Emitento vadovaujamas pareigas einantys asmenys ir su jais susiję asmenys privalės pranešti apie asmeninius sandorius, susijusius su to emitento finansinėmis priemonėmis, kai tokių sandorių metinė vertė viršys 20 000 Eur (iki šiol buvo 5 000 Eur), tačiau Lietuvos bankui paliekama diskrecija šią ribą sumažinti iki 10 000 Eur arba padidinti iki 50 000 Eur.

Naujasis reguliavimas reiškia mažiau administracinės naštos ir daugiau lankstumo emitentams, tačiau kartu – poreikį peržiūrėti vidaus procedūras ir prisitaikyti prie pasikeitusių reikalavimų.

ExpertLab ekspertai visuomet pasirengę padėti, susisiekite su Agne Dačkiene.