Naujas produktas ar klientų segmentas: ar kartu atnaujinate ir apsaugą nuo pinigų plovimo?
FinTech sektoriuje greitis yra konkurencinis pranašumas. Naujas produktas, plėtra į kitą rinką ar naujas klientų segmentas kartais įgyvendinami vos per kelis mėnesius. Tačiau ar tokiu pat tempu keičiasi ir įstaigos AML/CFT sistema?
Pavyzdys: elektroninių pinigų įstaiga, iki šiol aptarnavusi daugiausia Lietuvos įmones, pradeda teikti paslaugas užsienio internetinių lošimų bendrovėms. Verslo požiūriu žingsnis logiškas ir pelningas. Tačiau iš esmės keičiasi klientų ir geografinių rizikų profilis, sandorių pobūdis, atsiranda naujų pinigų plovimo, sankcijų apėjimo ir sukčiavimo rizikų.
Dažniausios AML klaidos plečiant FinTech verslą
Vertindami ir audituodami finansų įstaigas, neretai matome, kad:
Naujo produkto rizikos vertinimas neatliekamas, o kartais net nėra tam skirtos procedūros;
Nepersvarstomas bendras įstaigos rizikos vertinimas (EWRA), nors rizikos profilis pasikeitė;
Klientų rizikos vertinimo (CRA) modelis ir stebėsenos scenarijai lieka tokie patys, nepritaikyti naujos veiklos specifikai;
Darbuotojai nepakankamai pažįsta naujas rizikas, o didėjantis darbo krūvis lemia vėlavimus.
Lietuvos banko lūkesčiai ir rizikų valdymas
Neturėtume pamiršti ir priežiūros lūkesčių. Planuojant veiklą didesnės rizikos sektoriuose verta iš anksto aptarti ją su Lietuvos banku. Be to, rizikų vertinimas nesibaigia produkto paleidimu: po kelių mėnesių, kai išryškėja realus klientų elgesys ir kontrolės priemonių veiksmingumas, jį reiktų atnaujinti.
Rizikų valdymas neturi stabdyti plėtros, bet turi spėti kartu su ja. Nepriklausomas vertinimas prieš sprendimą, o ne po jo, padeda išvengti brangių korekcijų ir nepageidaujamo priežiūros institucijų dėmesio.
O kaip jūsų organizacijoje užtikrinama, kad AML rizikų valdymas spėtų paskui verslo plėtrą?
Įžvalgomis dalijasi ExpertLab vadovaujantis PPTFP ekspertas Ramūnas Venclovas.
